Kai nori visko ir tuo pačiu nieko. Siaubas. Kai kurie dvidešimtmečiai jau sukūrę savo verslus, o kai kurių dainos groja per radiją. Norisi visko, tačiau tam neužtektų net viso pasaulio laiko. Ir vėl aplinkos spaudimas, jog turi būti specialistas, turi būti "kietas", bet iš kitos pusės - man to net nereikia, juk nereikia, tiesa? Paprastas kaimietis net nesuka sau dėl to galvos - gyvena gamtos apsuptyje, gauna pašalpėlę, augina pomidorus šiltnamyje, o iš jų pasidaro "saulėje džiovintus" žiemai. Vienintelė atsakomybė - prisikapoti malkų žiemai, o apie jokius dangoraižius ir banko sąskaitą (as) net kalbos negali būti. Urbanistinis pasaulis sako daryti tiek daug, kad net nebesupranti nuo ko pradėti, nes nėra su*istos instrukcijos. Kaip susidėlioti mintis į stalčiukus, kai jie prikimšti nereikalingo brukalo ir spam'o?
Fake it till you make it. Gyvenk dėl savęs ir šia akimirka. Žiūrėkis savęs. Blemba, bet aš savęs jau nebegirdžiu. Ar įmanoma tapti tortu gimus vafliu? Sakoma, kad ne. Ką turiu omenyje tai ar įmanoma tapti tokiu žmogumis, kuri turi savo nuomonę, nors iki tol neturėjo. Aš kaip marionetė, kurią galima mėtyt į šalis ir kas baisiausia, kad aš to net gi noriu, nes tada nebereiks kvaršinti galvos ką daryti, nes likimas bus nuspręstas - aš gyvensiu kito žmogaus įdėja.
Fake it till you make it. Gyvenk dėl savęs ir šia akimirka. Žiūrėkis savęs. Blemba, bet aš savęs jau nebegirdžiu. Ar įmanoma tapti tortu gimus vafliu? Sakoma, kad ne. Ką turiu omenyje tai ar įmanoma tapti tokiu žmogumis, kuri turi savo nuomonę, nors iki tol neturėjo. Aš kaip marionetė, kurią galima mėtyt į šalis ir kas baisiausia, kad aš to net gi noriu, nes tada nebereiks kvaršinti galvos ką daryti, nes likimas bus nuspręstas - aš gyvensiu kito žmogaus įdėja.
Komentarai
Rašyti komentarą