Gaila virkštelė atsivyniojo

   Iš lėto didėjant smegenų paviršiaus plotui į galvą kalama vienintelė mintis: kai užaugsi, gausi vieno kambario butą koraluose; kai tau sueis pilnametystė, turėsi savo butą... Visada liūdi, nes seneliai ledams nė lito neduoda, juk senelių modelis ne toks! Nieko, atėjus šiokiai tokiai brandai supranti, jog gausi butą ir visi ledai atsipirks. Sueina pilnametystė, išdrįstu paklausti: KUR MANO BUTAS?
   Koks butas, apie ką tu, gausi, kai numirsim… TAI NAHUJA REIKIA PISTI PROTĄ LYG, RODOS, STENGIANTIS NUSIPIRKTI MEILĘ. Mama privalėdavo jiems mokėti po 100 litų per savaitę už mano išlaikymą ir “kambario nuomą”. Šešiametė nuomuojasi kambarį, jėga. Duok Die jie neskaičiavo kiek kartų nuleidau vandenį tūlike, o tai būtų prirašę it nuostolingą turtinę žalą. Kartais sunku, sunku, kai keičiasi supistai permainingas Lietuviškas oras, taip su juo keičiasi mano vidinis veidas, nuotaika. Staiga vienus genus užgožia kiti. Ne visi šeimoje vienodi, juk žmogaus chromosomų lagaminą sudaro dviejų tipažų rinkiniai. Tai štai, kita istorijos pusė – pinigai yra niekas, tai tik priemonė, imk kiek reikia, imk, TIK NEPYK. Ir štai taip pinigai paverčiami į AČIŪ, galvoje košė. Su tokiu pinigų vertės supratimu tesinori eiti dirbti į eskortą, nes už pinigus gali padaryti bet ką, juk tai – priemonė meilei nusipirkti. Ilgainiui supratau, kad ne grožis išgelbės pasaulį, nes jis laikinas, labai dažnai – netikras, o meilė. Su meile viskas natūraliai tampa gražu.

   Tai palaukit, o gal yra koks tutorialas kaip mylėti? Vis nerandamas aukso viduriukas, tai per mažai, tai kraupiai per daug. Visi atrodo tokie svetimi.

   Norėčiau neturėt nieko, sedėti gatvėj ant žemės. Pasikeistų požiūris ir bent jau būtų paaiškinimas kodėl jaučiamas vienatvės jausmas. Tai kas, kad turiu namus, ar automobilį, ar beleką, juk tai tik materija. Ji neištikima – ima ir sulūžta, sugenda, tik kad mes jai dažnai ištikimi ir tai neduoda ramybės. Gyvenam dėl geresnio gyvenimo: nusipirk butą, nusipirk automobilį, nusipirk naujausios kartos mobilųjį telefoną… Nekenčiu varlė.lt reklamos, jie be jokios sąžinės tiesiog naudoja žodžius: PIRK PIRK PIRK PIRK… Žinoma, galiu pagirti juos už nuoširdumą ir reklamavimą be jokio verbavimo, ne ne, čia ne verbavimas, čia įsakymas. Tai ok, tarkim aš viską turiu, bet juk niekada negana, nes tokia esmė – turėt geriau, turėt naujoviškiau. Bet tai neužpildo žmonių, atvirkščiai – jie susikoncentruoja į visišką non-sense’ą, į gyvenimo turgų. Tas pats Steve Jobs’as pasakė: zjbs buvo šaibų, bet prapisau laiką, kurį galėjau dovanoti savo artimiesiems.

   O ką daryt žmogui be šeimos ir be pinigų, juk jo gyvenimo purpose’as kitoks, jam reikalinga saviraiška. Paplokime “DIEVAMS”, kurie kontroliuoja mūsų sprendimus – saviraiška uždrausta ir už ją baudžiama. Nekalbu apie visumą, bet įdėja aiški, jog gyvenimas sustyguotas, jis jau nuspręstas už mus, mes judame pagal planą ir mirštam be tolko, lygiai taip pat, kaip ir gimėm. Bet ką aš čia sapalioju, prasmė yra ir viskas yra gerai, eikit ir gyvenkit savo gyvenimus, o viską, ką perskaitėt – tiesiog pamirškit, nes tai buvo keturiolikmetės, kuri geria xanaxą, sapalionės. Iki greito, nes dar bus. Vis tiek žudytis niekas neišdrįsta.